išvyti

1 išvýti, ìšveja, išvìjo tr. NdŽ 1. Sut, LL156, ŠT25 priversti išeiti, išbėgti kuria nors linkme, išginti: Ìžveja visus vaikus laukan [žaisti] Drsk. Išvýkit katę oran, nepalikit nakčiai Aln. Botagais ìšveja vaikai miškan [veršį], i priryja Klt. 2. priversti pasišalinti, išvaryti: Nevedoma (nežinia), kap juosa išej[o], ar jį iš ten išvìjo, ar anas pats LzŽ. Va mano marti, jau manę tai ana neišvỹt Ml. Sūnaus žmona ragana – išvìjo [vyro motiną] Grv. Nei an galvą man, kad mane išvìs Sug. Kupron, uodegon – ir išvìs [senį] tie vaikai! (našlys nori vesti našlę) Mžš. Vienas [vyras] numirė, kitą išvìjo,– neėmė šliūbo Žl. Inlenda krautuvėn [moterys], – kad tu jas išvytum̃ Sug. Ateis rusas – aš jo neišvýsiu, nei ateis lietuvys – neišvýsiu Rdm. Namą pasistatėm, rusas ižvijo, in vagoną invarė (ištrėmė) Prl. Išvìjo žmones vienkiemiuos dalytis Kp. Išvijo jaunikį, o piršliam arklį davė LKT280(Ssk). Kab jis ateis, tai aš paimsiu šluotą ir išvýsiu Sn. Šuniukas tas tuoj žąsis ìšveja iš daržo, aveles išvaro Krs. Ìšveju ìšveju – i vė vištos miežiuose Klt. Laksto ir laksto, darbo nežiūro – išvìs kap šunį Pv. Inej[o] tę kas mano trobelėn ir nesekas išvýt (ps.) Azr. Nebijokita tų gaidžių, paimkita rykštę kokią ir išvýkita Snt. O aš – išvytas iš namų kaip šuo paklydęs B.Sruog. Ką jūs pasakysite savo senelių ir prosenelių vėlėms, kurias jūs išvijote iš savo namų V.Krėv. Karalius užsigeidė neatbūtinai jį iš sodo išvytie BsPIV 267(Brt). Dėl to iž rojaus išvytas ir ant vargų išstatytas SGI26. Ìšvijau, išvijaũ GrvT11. Rusą ižvìjo, vokietys insišaudė, tą vė ižvìjo – vargas Brš. | prk.: Išvìjo iš daržo [lietus], pradėjo lyt Šmn. Šieno vežimas ìšveja visus iš namų (visi skuba suvežti šieną) Mlt. Rubliai išvijo žmones gyvenvietė̃s Avl. Matyt, ji (elektrinė šildyklė) neįkaitina lig normos, kiek reikia, kad ligą tuoj išvytų̃, kaip man išvìjo nuo vieno karto pasikaitinimo Mžš. Arielka visas ligas ìšveja Mlt. Dabar visos dienos badus išvýsim Vlk. Pridėjus prie rankų stibinų, česnagas išvijo pasikartojantį drugį rš. ^ Vaikai kap ir ižvytì: bėkit – varėm nuog žemės Lš. Išejau kab ižvýtas (nieko iš namų negavęs) Drsk. Atvažiavo pusnuogis lyg išvýtas Mrj. Dabar bruknės kaip išvýtos: bruknienojų yr, bruknių nėr Šmn. Kai išvytà atalėkė in mus Klt. Išvijo lyg kanapinis lašininį Pns. Išvysi Dievą su botagu, nepriprašysi ir su pyragu LTR. Išvijo pro duris, tai pro langą įlindo Prn. Išvýk velnią pro aukštinį, įlįs pro langą JT452. Ne tep lengva išvyt numirusį, o gyvą – da sunkiau Gs. Ir paukštis, iš gūžtos išvytas, vis apie ją suka A.Gric. Kur tu būsi bagotas, kad tu durnas: atejo namuos laimė, o tu išvijaĩ LKT328(Ktk). | refl. tr.: Išsivìjo tą ženyką ir svotą, ba buvo ižgėrę Kpč. Išsivìjus visus vaikus boba, va Drsk. 3. pašalinti (iš darbo, mokyklos ar pan.), išvaryti: Jį iš mokyklos išvìjo DŽ¹. Visoj apylinkėj buvo lietuvių mokytojas Bikelis – išvýt norėjo [lenkai] Pls. Liūdni išvytojo profesoriaus garbintojų atsidūksėjimai Pt. Išvijo iš darbo, ir eik, kur nori rš. Visus ūkininkus išvìjo iš žemės ūkio, dabar jau grįžkit Jrb. 4. refl. tr. vytis, giñtis pãskui: Šuva išsivìjo katę kieman ir ėmė draskyti Š. Išsivìjo net oran pasakyt, kad matė Klt. Išsivìjo tą pijonyčią Drsk. Išsivìs do ana jį (vyrą) paskui Klt. Išsivijus [vyrams] vagis, visas kaimas tik ir kalbėjo apie pavogtus Pakšio arklius A.Vien.

◊ į pipìrų žẽmę išvýti; LTR nubausti.

\ vyti; antvyti; apvyti; atvyti; davyti; įvyti; paanvytis; išvyti; nuvyti; pavyti; parvyti; pervyti; pravyti; privyti; suvyti; užvyti